Enje „Ennie“ Timmer dirbo „Fokker“ kompanijoje ir, tapęs nacių okupacijos neteisybės liudininku, prisijungė prie Olandijos pasipriešinimo judėjimo. 1944 m. rugsėjį jis įstojo į Amsterdame veikiančią Dirko de Geuso vadovaujamą B.S. grupę, žinomą kaip „Palladijnen“. Ši grupė teikė pagalbą slapstantiems žmonėms, o vėliau vykdė ginkluotąsias ir žvalgybines operacijas, įskaitant išmestų ginklų surinkimą, dokumentų klastojimą, vokiečių pozicijų žymėjimą žemėlapiuose ir pasipriešinimo akcijų rengimą.
Po Johano Willemo „Hanso“ Marceliso išdavystės grupė buvo suimta 1944 m. gruodžio 19 d. per reidus Amsterdame, įskaitant Zwanenburgwal 42. Vėliau keli nariai buvo nužudyti Limene kaip atsakymas už išpuolį netoli Castricumo. Timmeris, Janas Coenraadas Roosas, Maartenas Vrolijkas, Harry Lim ir Hein Woutmanas buvo išsiųsti į Kamp Amersfoort. 1945 m. vasario mėn. Timmeris buvo išvežtas į Neuengamme, kur 1945 m. vasario 18 d. mirė, oficialiai nuo ūmaus enterokolito. Jo palaikai buvo kremuoti, o pelenai išbarstyti SS.
Nuo karo pabaigos Timmerio atminimas įamžintas Olandijos Garbės sąraše, „Stolperstein“ akmenyje jo paskutinėje Amsterdamo gyvenamojoje vietoje bei memorialuose, susijusiuose su jo buvusia mokykla ir šeima.
Ši istorija išversta automatiškai ir gali turėti klaidų.
