Vaistininkas Meijer, jo žmona Šarlotė ir jų sūnus Leo. 1932 rugpjūtį Herman Mijer (1908) įsitvirtino kaip pirmasis vaistininkas ZVJNDERCHT. 1933 m. jis vedė Šarlotę Rozebumą, o jie persikėlė gyventi virš Veerpleino vaistinės. Jų sūnus Leo gimė 1935 metais. 1942 m. lapkričio pradžioje Hermano Meijerio šeima buvo suimti savo namuose Veerpleine. Vieną dieną užrakintos miesto salės tarybos rūmuose, jos nuvestos į Vesterborko stovyklą. Nes Herman Meijer gali atlikti vaistininko Kamp Westerbork funkciją, šeima gali ten likti beveik dvejus metus. Atrodo, kad tai jų išgelbėjimas. Galų gale likimo streikai, ir trys iš jų yra deportuotas 1944 rugsėjo 4 su antrojo iki paskutinio transporto traukiniu iš Stovyklos Westerbork. Pirmą kartą jie vyksta į Theresienstadt ir po mėnesio Aušvitz. Leo Meijer ir jo motina nužudomi Aušvice iš karto po atvykimo 1944 m. spalio 6 dieną. Herman Meijer dirba Vokietijos karo industrijoje kaip priverstinis darbininkas, išlaisvintas 1945 m. pradžioje. Vienintelis, kuris išgyveno ZVijndrechtą.
Ši istorija išversta automatiškai ir gali turėti klaidų.
