Būdamas 36 metų, Mozė Fišleris paliko Olecyze miestelį Lenkijoje ir apsigyveno Antverpene. Jis įsikūrė Borgerhoute, Spillemansstraat gatvėje 9. Vėliau jis persikėlė į Deurne, Cruyslei gatvę 108. Jo žmona Serka Holländer ir penki vaikai dar nebuvo galėję prisijungti prie jo. Spalio mėnesį jis pateikė prašymą dėl šeimos susijungimo, kuriame nurodė: „Galiu pasirūpinti jų poreikiais“. 1929 m. Serkai Holländer ir vaikams buvo suteiktas leidimas vykti į Belgiją. Sonia Laja gimė 1922 m., Hudes (Lisa) – 1925 m., Munisz – 1929 m., Beile Rachel (Bertha) – 1927 m., o Abraham Aron (Bram) – 1924 m. Susijungę šeima, kuri laikėsi griežtų religinių įsitikinimų, apsigyveno Borgerhoute, Lanteernhof 13. Moses Fischler prekiavo deimantais. 1933 m. Bercheme gimė jauniausias jų vaikas – Jozefas. 1940 m. gegužę vyriausiasis sūnus, 16-metis Abrahamas Fišleris, vienas pabėgo į Portugaliją. Abrahamas laiškais palaikė ryšį su šeima, likusia Antverpene. Jis gaudavo žinių apie kasdienį gyvenimą, mokyklos pažymius (savo brolių, besimokančių „Jesode Hatora“ mokykloje), futbolo rungtynes, sesers naują šukuoseną, dėl blogo oro atšauktą išvyką ir pan. Iš laiškų taip pat matyti šeimos nerimas ir neviltis. Ar jie gavo jo atsiųstas nuotraukas, ar jie skundėsi, kad Abraomas retai siųsdavo žinių apie save, ar prašė jo atsiųsti siuntinius.
Laiškavimas nutrūko, kai Abraomas išvyko į Kubą. Netrukus prieš vokiečių invaziją Fišlerių šeima apsigyveno Borgerhoute, Bouwhandelstraat gatvėje 23. Hudes tapo pirmąja auka. Būdama 17 metų, ji gavo šaukimą į darbą ir atvyko į tarnybą Dossin kareivinėse. Ten ji buvo paskirta į III transportą. Atvykusi į Aušvicą-Birkenau, ji buvo atrinkta priverstiniams darbams. Ji neišgyveno net mėnesio siaubingomis darbo stovyklos sąlygomis. Jos mirtis užregistruota 1942 m. rugsėjo 14 d. 1942 m. rugpjūčio 28–29 d. naktį, per Šabatą – savaitinę poilsio dieną, kai šeimos susirenka kartu, „Sipo-SD“, padedama daugiau nei 100 Antverpeno policijos pareigūnų, aptvėrė didelę teritoriją. Fischlerių šeima buvo šioje teritorijoje. Buvo patikrinta tik dalis gatvės, bet būtent ta, kurioje jie gyveno. Rugpjūčio 29 d. Fischlerių šeima buvo išvežta į Dossino kareivines, kur po dviejų dienų jie buvo įtraukti į VII transportą, vykstantį į Aušvicą-Birkenau. Jie niekada negrįžo. 1945 m. sausio 26 d. Abraomas išsiuntė atviruką iš Kubos, nes vis dar neturėjo jokių žinių apie savo šeimą. Po išlaisvinimo Abraomas grįžo į Antverpeną. Jis daugiau niekada nepamatė savo tėvų, brolių ir seserų. Jie „išvyko nepalikę adreso“.
Ši istorija išversta automatiškai ir gali turėti klaidų.
