Samuelio Mandlo šeima buvo kilusi iš Vakarų Vengrijos ir Žemutinės Austrijos. 1889 m. Mattersdorfe gimęs Samuelis 1919 m. persikėlė į Viner Neustadtą ir Deutschgasse 8 įkūrė sėkmingą vyno verslą, kur šeima ir gyveno. 1922 m. jis pasikvietė savo žmoną Mariją ir dukras Hedvigą, Rosą, Gretę bei Gertrudę; vėliau gimė Ervinas, Helma ir Erika. Giliai tikinti šeima buvo glaudžiai susijusi su žydų bendruomene, kurioje Samuelis taip pat vaidino svarbų vaidmenį. Po 1938 m. anšluso jų gyvenimas drastiškai pasikeitė: vaikai buvo pašalinti iš mokyklos, verslas nacionalizuotas, o Samuelis – įkalintas. Lapkričio pogromų metu šeima buvo užpulta, išvaryta ir neteko turto. Neturėdami pinigų, jie bandė išvykti iš Austrijos.
Su žydų organizacijų pagalba kai kuriems vaikams pavyko pabėgti: sūnui Erwinui, Gretei ir Gertrudei bei tėvui Samuelui pavyko emigruoti į Palestiną, o Helma išvyko į Daniją. Marie iš pradžių liko, kad užtikrintų visų savo vaikų saugumą. Galiausiai 1939 m. ji bandė pabėgti su Rosa ir Erika vadinamuoju Kladovo transportu. Tačiau kelionė nepavyko ir pabėgėliai turėjo ištverti sunkias sąlygas Serbijoje. Tik nedaugeliui pavyko tęsti kelionę, tarp jų ir Erika. Marie ir Rosa buvo priverstos pasilikti. Po Jugoslavijos okupacijos 1941 m. likę pabėgėliai buvo išvežti į Šabaco internavimo stovyklą ir priversti dirbti sunkų darbą. Po partizanų išpuolio 1941 m. spalio pradžioje dauguma pabėgėlių buvo nužudyti Šabaco stovykloje arba Zasavicos koncentracijos stovykloje. Marie ir Rosa Mandl buvo tarp aukų. Jų vyriausioji dukra Hedwig taip pat buvo nužudyta per Holokaustą. Ji buvo ištekėjusi ir persikėlusi į Vengriją (kur pasirinko pavardę Steiner) ir, būdama nėščia, buvo deportuota ir nužudyta kartu su dviem vaikais.
Ši istorija išversta automatiškai ir gali turėti klaidų.
