Vidury nakties Vokietijos gestapo agentai surengė reidą keliuose namuose Tesenderlo mieste ir suėmė Fredericą, Petrusą, Fransą, Albertą ir Jozezą – visus pasipriešinimo grupės BNB narius. Jie buvo apkaltinti pasipriešinimo veikla ir pagalba pasislėpusiems žmonėms, deportuoti į Vokietiją ir išsiųsti į įvairias priverstinio darbo ir koncentracijos stovyklas, iš kurių nė vienas iš jų nebegrįžo.
Įžengdamas į Buchenvaldo koncentracijos stovyklą, Petrus virš vartų perskaito žodžius „Jedem das Seine“. Bet kuo 18-metis nusipelnė tokio likimo? Kaip dviračių mechanikas, jis retkarčiais remontuoja dviračius ir motociklus pasipriešinimo kovotojams bei pasislėpusiems žmonėms, tačiau gestapas negali rasti beveik nieko kito, kuo jį apkaltinti.
Didžiausias Petro pasipriešinimo poelgis – atsisakymas išduoti draugus. Nei grasinimai, nei kankinimai negali priversti jo jų išduoti, o jo kolegos iš BNB (Belgijos nacionalinio judėjimo) yra be galo dėkingi už jo drąsą, ypač atsižvelgiant į jo jauną amžių.
Galiausiai žiaurūs priverstiniai darbai tampa per sunkūs Petrusui. Nebegalėdamas dirbti, jis patenka į sergančių kalinių transportą. Mes tiksliai nežinome, kaip jis mirė, tačiau tikriausiai buvo taip nusilpęs, kad neišgyveno kelionės.
Petruso motinai jo areštas tapo visiškai netikėtu įvykiu. Ji nieko nežinojo apie jo dalyvavimą BNB veikloje. Po karo ji liko viena: jos vyras mirė dar prieš karą, o vyriausiasis sūnus už savo atsisakymą kalbėti sumokėjo gyvybe.
Ši istorija išversta automatiškai ir gali turėti klaidų.
